Santrauka:
- Tegu Pilėnai vis dar vaikšto mirtimi, // tegu...
O ąžuolai čia neišnykę -
Prisiglaudžiu
Ir darosi ramu.
Atrodo, Vytautas Didysis
Sugrįžęs, saugo mus.
Ir paprašau -
Tegu jo kalavijas
Kaip Dievas bus -
Ir šventas, ir rūstus.
Išdavę protėvius,
Savęs nebeapgynę -
Tekėkime krauju.
Ir išgirdau
Kaip ąžuolo šerdyj
Ne lyg mano mintim
Atsikvėpė kažkas:
- Tegu Pilėnai vis dar vaikšto mirtimi,
Tegu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-09-12 13:24:26
Daug pasakantis.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-12 13:11:14
Protėvių dvasia dvelkia.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-12 10:45:35
didingas...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-09-12 10:26:09
Nenurytas iš didingos praeities įstrigęs kąsnis gerklėje: Tėvynę dar lig šiol išduodam. Puiki mintis. Mano supratimu, reikėtų aiškiau ir taisyklingiau pasakyti: ,,ne lyg mano mintim..."