Santrauka:
Tai mano vienas iš pirmųjų kūrinių,skirtų mano artimiems.
Nekelk manęs, aš dar sapnuoju,
kad dūzgia bitės avily.
Ir aš su bitėmis lekioju
to jauno vėjo siautuly.
Jis neša vėl į gimtą sodžių,
į gimtą pievą prie namų.
Ir net sapne save aš guodžiu –
skrendu link Tėviškės krantų.
Manęs ten laukia lyjant lietui,
kai žemę dengia dargana
ar byra sniegas lyg per sietą,
kas kart kai pūgai negana –
ji ima siausti kaip padūkus,
toks vėjas šaltas ir žvarbus,
kai žemę dengia baltas rūkas...
Tas šauksmas toks giliai stiprus,
jis įsirėžęs man į širdį,
giliai įstrigęs atmintin.
Tą šauksmą te kiekvienas girdi
ir atsigręžia praeitin.
spika
2010-09-12 00:10:34
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-12 16:55:29
Ne iš gero gyvenimo žmonės emigruoja. Prisipažinsiu - esu ir aš apie tai galvojusi ir net visai neseniai. Tėvynės ilgesys puikiai perteiktas šiuose posmuose, man labai patiko.
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-09-12 16:09:15
Nesutinku su kaip lietus...Mano dvi vaikų šeimos jau emigravę :(. Pastoviai palaikau su jais ryšį, ir puikiai žinau, kaip jie pasiilgę Lietuvos. Visi anūkai puikiai kalba lietuviškai, nors vienas yra gimęs jau Ispanijoje prieš 15 metų. Kaltinti reikia ne emigrantus, o valdžią – tai jie privertė emigruoti...Ne iš gero ir mano artimieji emigravo...O eilius puikus, nors ir labai suvirpino širdį.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-12 09:07:22
labai gražūs žodžiai...prisimenu aš mintimis grįždavau namo gatvele, užlipdavau laiptais...tur būt reikia pabūt emigrantu, kad paskiau daugiau vertintum Tėvynę
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-12 01:01:03
Aš prieš emigraciją. Na, nebent laikinai, užsidirbai ir grįžai. O tai išlekia visam laikui ir šiukšles ant Lietuvos drabsto. Po to atvažiuoja ir patriotus vaidina.