Čiurlenimas svaiginantis
Užgožia vasariškai žalią palikimą.
Gal vakaras, o gal naktis-
Tik terpė ramumos, lapų kritimo.
Ir aš matau...
Čia laukia miestas apgaubtas ūkais,
Ir ilgesingas, nors pasaulio vidury.
Dar tiek. Gal tiek. Nuslinks žali plaukai.
Vėl susimąstysi, ką gi dar turi..?
Ir aš mąstau...
Gal nieko, o gal bjaurų vikšrą ant lapelio...
Ir žvilgsnį, kurs užmiega tamsoje.
Gal nieko, bet turi kompiuterinę pelę
Ir nuostabų, ir nuostabų save!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-09-12 19:52:42
Ta pelė... Neskubėkite užrašyti ir publikuoti.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-09-11 18:48:39
Ir kodėl gi tie vikšrai bjaurūs...Nesutinku.Jie tokie įdomūs ir visi skirtingi, o pavasarį gėrėsimės plazdančiais gražias drugeliais.Čia kaip bjaurusis ančiukas, kuris virto nuostabia gulbe.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-11 17:43:07
...labai gražiai skaitosi ir pabaigos žodis toks įtaigus. Galingi tie mūsų kompiuteriai :) Patiko.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-11 14:51:47
Įdomi ir netikėta pabaiga. Privertė šyptelėti. O kodėl gi ne, mes patys galim sukurti tai, ką norime, galim pabūti savio iliuzijose. Bet tikro gamtos grožio nepakeisi. O bjaurūs vikšrai virsta gražiomis plaštakėmis. Tikrai geras darbas. Na, bent jau man taip atrodo.