Čiurlenimas svaiginantis
Užgožia vasariškai žalią palikimą.
Gal vakaras, o gal naktis-
Tik terpė ramumos, lapų kritimo.

Ir aš matau...

Čia laukia miestas apgaubtas ūkais,
Ir ilgesingas, nors pasaulio vidury.
Dar tiek. Gal tiek. Nuslinks žali plaukai.
Vėl susimąstysi, ką gi dar turi..?

Ir aš mąstau...

Gal nieko, o gal bjaurų vikšrą ant lapelio...
Ir žvilgsnį, kurs užmiega tamsoje.
Gal nieko, bet turi kompiuterinę pelę
Ir nuostabų, ir nuostabų save!