Santrauka:
Mano dalioj // vienatvės jau nebūna.
Mano dalioj
Vienatvės jau nebūna,
Nes ji tokia,
Kad žyla akmenys ir Dievas -
Teisiu save
Kaip žmogų ir už tuos,
Kas kėlė ginklą
Ir litvakus Lietuvoje sušaudė.
Seniai jau mano kelias
Po žmonių pasaulį,
Dabar net ne akim,
Tik mintimis galiu su juo pabūti -
Pavargusi kaip pakelėj Kristaus mūkelė
Išvaikščiota mirtim
Marijos žemė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-09-11 18:31:09
Labai skaudi tema, gaila, kad žmogui būdingas užkariavimo ir griovimo instinktas. O Žemė tikrai visko matė, kiekvienoje epochoje buvo karai, žudymai. Čia ne vien lemtis...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-11 14:36:51
Pritariu Taurijai. Žemė apskritai išvaikščiota mirtim. Bet tai ne pasiteisinimas...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-11 09:07:30
...ar čia lemtis Marijos žeme būti?
Anonimas
Sukurta: 2010-09-11 09:00:37
...skaudulingos mintys...nesumeluotos nei sau, nei kitiems.