vis rečiau tave aptinku
mano tolimas drauge
kasdien – vis duslyn ir duslyn
tavo balsas,
o vardas – tokių vardų
apgailėtinas tūkstantis,
naktimis vis labiau
tavo veidas –
išblukęs,
nutupinėtas laiko,
išskalautas tamsos
o taip, tu vis labiau traukiesi
į negyvenamą prisiminimų dykrą
ir nieko
nieko liūdinančio
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-09-09 16:25:07
Ir vis dėlto nuotaika liūdna, slegianti, nors viskas priimama kaip neišvengiama duotybė. Primena nuotaikas, kurios jaučiamos sklandant virš kapo duobės. Nors užmiršimas ir yra šioks toks laidojimas, sauja žemių.
Marčėnas vienam eilėrašty rašo: "šviesyn, lyg jo beveik nebūtų, tamsyn lyg jis beveik yra". Rodos, netiesiogiai, bet tekstas susisieja su tais žodžiais. Kuo gi nebuvimas skiriasi nuo buvimo, kuo mirtis nuo gyvenimo? tai bus trečias žalios žolės tekstas, kurį įsikelsiu į mėgstamiausius.
Vartotojas (-a): titanas
Sukurta: 2010-09-08 22:21:07
Apie mediciną. Kaip atsiminimai tampa nebesvarbūs ir galop išvis pranyksta.
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-09-08 21:20:11
įdomu. patiko sklandus ir lengvas kalbėjimas, kiek nustebinanti pabaiga, kuriai reikia dėkoti už tai, kad darbo negalima pavadinti banaliu. jausminis, tačiau labai teigiama prasme.
Vartotojas (-a): borušė
Sukurta: 2010-09-08 20:26:00
tai nesusiję :) kūrybinis procesas tik.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-09-08 15:21:37
Laikas negailestingai ištrina net ir brangiausius veidus. Labai gražiai, palaipsniui parodytas nykimo procesas, ir kas svarbiausia - ,,nieko liūdinančio."
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-08 14:03:56
tikrai nykstantis...neskausmingai...taikliai perteikta
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-09-08 13:36:44
o taip, tu vis labiau traukiesi
į negyvenamą prisiminimų dykrą
...puikus darbas...labai raiškus, jaudinatis...skaidriai ir poetiškai nutapytas...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-08 13:35:46
Net nežinau, kaip pakomentuoti... Patiko, labai užkabino ir nusėdo.