vis rečiau tave aptinku
mano tolimas drauge
kasdien – vis duslyn ir duslyn
tavo balsas,
o vardas – tokių vardų
apgailėtinas tūkstantis,
naktimis vis labiau
tavo veidas –
išblukęs,
nutupinėtas laiko,
išskalautas tamsos
o taip, tu vis labiau traukiesi
į negyvenamą prisiminimų dykrą
ir nieko
nieko liūdinančio