Per praeities neišsisklaidžiusius rūkus
Bandau surast vienintelį, teisingą kelią,
Įveikt aštriais akmenimis grįstus takus,
Nuolankiai pasitikt likimo skirtą dalią.
Žinau, kelionė ši negali būt lengva -
Jau daug esu padarius didelių klaidų,
Galbūt ne dėl visų kalta tik aš viena,
Bet sieloj kažkodėl ramybės neturiu...
Per praeities kasdien tirštėjančius rūkus
Sunku įveikti klystkelius juodos nakties.
Ir net, suradus kelią, paprasčiau nebus -
Juk niekad nepavyks pamiršti praeities.
Liepa
2010-09-08 10:07:36
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-09-09 19:24:08
Labai patiko, priglausiu:)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-09-08 22:13:38
Praeitis – tai mūsų dalis, negalima jos pamiršti.Gražiai sueiliavot.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-09-08 12:58:08
Per praeities neišsisklaidžiusius rūkus
Bandau surast vienintelį, teisingą kelią,
...gražus tas ieškojimas...labai...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-08 12:57:45
Ir nereikia pamiršti. Kitaip vis liptum ant to paties grėblio.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-08 12:04:02
Galbūt tokia galimybė atsiras kitame eilėraštyje, kas žino? Tiesiog, - nuotaika dabar tokia...
Anonimas
Sukurta: 2010-09-08 11:33:03
... taip, gražiai, bet kažkaip be vilties liūdnai, na truputi nors šiek tiek galimybės į šviesą ? :) ...
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2010-09-08 10:53:54
Kiek skaitau šiandien, visi liūdni,
nors ir gražiai sueiliuoti :))
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-08 10:31:54
Sunkios to teisingo kelio paieškos, bet jei jau einam - tai vadinas mums ir skirtas...o praeitis, tai kaip ir mūsų kūnas- tai apdaras...gražiai mintis sueiliuota :)