Kelias

Per praeities neišsisklaidžiusius rūkus
Bandau surast vienintelį, teisingą kelią,
Įveikt aštriais akmenimis grįstus takus,
Nuolankiai pasitikt likimo skirtą dalią.

Žinau, kelionė ši negali būt lengva -
Jau daug esu padarius didelių klaidų,
Galbūt ne dėl visų kalta tik aš viena,
Bet sieloj kažkodėl ramybės neturiu...

Per praeities kasdien tirštėjančius rūkus
Sunku įveikti klystkelius juodos nakties.
Ir net, suradus kelią, paprasčiau nebus -
Juk niekad nepavyks pamiršti praeities.
Liepa

2010-09-08 10:07:36

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Liusija

Sukurta: 2010-09-09 19:24:08

Labai patiko, priglausiu:)

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-09-08 22:13:38

Praeitis – tai mūsų dalis, negalima jos pamiršti.Gražiai sueiliavot.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2010-09-08 12:58:08

Per praeities neišsisklaidžiusius rūkus
Bandau surast vienintelį, teisingą kelią,
...gražus tas ieškojimas...labai...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-09-08 12:57:45

Ir nereikia pamiršti. Kitaip vis liptum ant to paties grėblio.

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2010-09-08 12:04:02

Galbūt tokia galimybė atsiras kitame eilėraštyje, kas žino? Tiesiog, - nuotaika dabar tokia...

Anonimas

Sukurta: 2010-09-08 11:33:03

... taip, gražiai, bet kažkaip be vilties liūdnai, na truputi nors šiek tiek galimybės į šviesą ? :) ...

Vartotojas (-a): Rudenė

Sukurta: 2010-09-08 10:53:54

Kiek skaitau šiandien, visi liūdni,
nors ir gražiai sueiliuoti :))

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-09-08 10:31:54

Sunkios to teisingo kelio paieškos, bet jei jau einam - tai vadinas mums ir skirtas...o praeitis, tai kaip ir mūsų kūnas- tai apdaras...gražiai mintis sueiliuota :)