Per praeities neišsisklaidžiusius rūkus
Bandau surast vienintelį, teisingą kelią,
Įveikt aštriais akmenimis grįstus takus,
Nuolankiai pasitikt likimo skirtą dalią.

Žinau, kelionė ši negali būt lengva -
Jau daug esu padarius didelių klaidų,
Galbūt ne dėl visų kalta tik aš viena,
Bet sieloj kažkodėl ramybės neturiu...

Per praeities kasdien tirštėjančius rūkus
Sunku įveikti klystkelius juodos nakties.
Ir net, suradus kelią, paprasčiau nebus -
Juk niekad nepavyks pamiršti praeities.