Lyjant

Jau nežinia kelintą dieną,
Dangus apverkia mūsų nuodėmes.
Pilka nostalgija langan sužiuro –
Pilkai ir mes atrodome.

Nakčia ir dieną lyja lyja –
Lašai į žemę ir į sielą srūva,
O pats eilėraštį sužvarbusį rašau –
Kas buvo, ar visai nebuvo...

Tik debesų pilki skvernai
Į mano liūdną langą plakas,
Išeit noris iš lietaus šalies,
Kur veda paskandintas takas.

O kol dangus į žemę srūva,
Tol tęsiasi liūdnoji meditacija.
Gal ir gerai, kad tokie lietūs būva –
Po mano langu sužnabžda akacija...
Antanas Gintautas

2010-09-08 04:26:47

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2010-09-08 22:01:22

Labai gražus kūrinys. Malonu buvo skaityti. Vaizdingas ir nuoširdus. Sėkmės Jums.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-09-08 21:56:43

Gerai sueiliuotas ir persunktas rudeniu.

Vartotojas (-a): titanas

Sukurta: 2010-09-08 21:37:06

Puikiai sueiliuota. Tik religinė tematika man jau pabodo.

Vartotojas (-a): Liusija

Sukurta: 2010-09-08 17:54:49

Puikiai perteikta rudeniška nuotaika

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2010-09-08 09:46:57

Man labai patiko, melodingas ir puikiai sueiliuotas...