Jau nežinia kelintą dieną,
Dangus apverkia mūsų nuodėmes.
Pilka nostalgija langan sužiuro –
Pilkai ir mes atrodome.
Nakčia ir dieną lyja lyja –
Lašai į žemę ir į sielą srūva,
O pats eilėraštį sužvarbusį rašau –
Kas buvo, ar visai nebuvo...
Tik debesų pilki skvernai
Į mano liūdną langą plakas,
Išeit noris iš lietaus šalies,
Kur veda paskandintas takas.
O kol dangus į žemę srūva,
Tol tęsiasi liūdnoji meditacija.
Gal ir gerai, kad tokie lietūs būva –
Po mano langu sužnabžda akacija...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-09-08 22:01:22
Labai gražus kūrinys. Malonu buvo skaityti. Vaizdingas ir nuoširdus. Sėkmės Jums.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-09-08 21:56:43
Gerai sueiliuotas ir persunktas rudeniu.
Vartotojas (-a): titanas
Sukurta: 2010-09-08 21:37:06
Puikiai sueiliuota. Tik religinė tematika man jau pabodo.
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-09-08 17:54:49
Puikiai perteikta rudeniška nuotaika
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-08 09:46:57
Man labai patiko, melodingas ir puikiai sueiliuotas...