Jau nežinia kelintą dieną,
Dangus apverkia mūsų nuodėmes.
Pilka nostalgija langan sužiuro –
Pilkai ir mes atrodome.

Nakčia ir dieną lyja lyja –
Lašai į žemę ir į sielą srūva,
O pats eilėraštį sužvarbusį rašau –
Kas buvo, ar visai nebuvo...

Tik debesų pilki skvernai
Į mano liūdną langą plakas,
Išeit noris iš lietaus šalies,
Kur veda paskandintas takas.

O kol dangus į žemę srūva,
Tol tęsiasi liūdnoji meditacija.
Gal ir gerai, kad tokie lietūs būva –
Po mano langu sužnabžda akacija...