Užburtas ratas. Pavargo akys.
Smėliu užpiltos. Tos basos pėdos.
Bemiegės naktys, o dienos trumpos,
Kad rast minutę ramiai prigulti.
Tartum į uostą laivais sugrįžta.
Visiems paguodą širdim dalysiu,
O pats ar rasiu prie ko priglausti
Mintis ilgiausias, kad neprarasti?
Dienų skaičiuoti jau nebemoku,
Jos lekia šuoliais, o aš tik uostas
Ir švyturys naktim apžlibęs,
Nerodo kelio į mano širdį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-09-20 22:35:33
Puikuma.
Pabaiga liux, net labai liux.
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-09-08 17:40:46
Dvelkia jūra ir ilgesiu..... Gražiai, lyriškai, patiko:)
Vartotojas (-a): Frisquet nuit
Sukurta: 2010-09-07 21:37:52
Dėkoju už šiltą sutikimą. Miela
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-07 21:29:39
sveikas sugdrįžęs :)...o tai ko dabar per nakt smėlyje voliojiesi, kad akys smėliu užpiltos :D...o jei rimtai, tai neblogai sukalbėtas eilius
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-07 21:05:27
Ir tau nemiga? Sveikas sugrįžęs į žž, laive :) , kur taip ilgai plaukiojai? ilgesingas eilius, matyt, yra dėl ko ;)