Užburtas ratas. Pavargo akys.
Smėliu užpiltos. Tos basos pėdos.
Bemiegės naktys, o dienos trumpos,
Kad rast minutę ramiai prigulti.

Tartum į uostą laivais sugrįžta.
Visiems paguodą širdim dalysiu,
O pats ar rasiu prie ko priglausti
Mintis ilgiausias, kad neprarasti?

Dienų skaičiuoti jau nebemoku,
Jos lekia šuoliais, o aš tik uostas
Ir švyturys naktim apžlibęs,
Nerodo kelio į mano širdį.