Iškalbėk į mane savo lūpomis rudenį šitą,
Raidės renkasi, dingsta pasauliai ir ribos ištirpsta.
Iškalbėk, danguje nė viena dar žvaigždė nenukrito,
Lyg matai, kažin kas ten prie smilkinio pasuka pirštą.
Nemačiau jo. Ir kažin, ar greit pamatysiu.
Keičia rudenį rudenys. Miestas apsineša dulkėmis.
Bet jei būsiu, tai vėl į save išskaitysiu
Tuos kur mirė prie plunksnos ir minutę virpina plunksnomis,
Įsiūbuoja tave. Kad išbūtum, išlauktum, kai klykia,
Skrenda gervės ir suka ratus virš galvos tarsi nimbas.
Tai, sakau, iškalbėk į mane savo puslapiais rudenį šitą.
Jau matau. Akyse. Nesutemus dar. Regis, prašvinta.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-08 08:54:22
Gražiai sueiliuotas, labai.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-07 23:14:44
nupleveno lapais...rudens upe ...įstrigo,,Iškalbėk į mane savo lūpomis rudenį šitą"
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-07 20:50:24
Ir man labai. Tiesiog nuplaukė. Imu ir rekomenduoju.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-07 20:14:41
... viskas patiko, labai ...
Anonimas
Sukurta: 2010-09-07 19:43:00
Gal šlubuoja ritmika šiek tiek, bet šiaip - siaubingai patiko. Ypač tobula eilutė "Iškalbėk į mane savo lūpomis rudenį šitą".
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2010-09-07 19:37:09
pirma ir trečia strofa -grožis, o antroje riytmika sutrikusi,ypač ketvirta eilutė taisytina