Ėjimas

Santrauka:
Pamąstymas:)
Kartais einame tam, kad sugrįžtume
Marmurinių statulų takais,
Jei nestabdo – surandame mišką
Ir  vilkolakiais staugiam  girtais.
Kartais priekaištais vejamės tiesą.
Veidmainiaujam, kad duotų ledų,
Valkataujančiam kilimą tiesiam,
Pasislėpę nuo savo melų.
O dažniausiai mes stovim tradiciškai
Susidėję kremuotas rankas -
Padorumo ženklais dengiam išorę
Ir vis laukiam, kol kas pasiges.
Nuodai

2010-09-07 17:07:18

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Liusija

Sukurta: 2010-09-08 17:16:36

Pirmosios eilutės patiko, taip paslaptingai nuskambėjo.......:)

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2010-09-08 08:50:42

Puiku.

Vartotojas (-a): kaimojurgis

Sukurta: 2010-09-08 02:02:54

"Padorumo ženklais dengiam išorę
Ir vis laukiam, kol kas pasiges."
Nepasant nieko, tai ir yra kiekvieno esmė, dėl kurios viskas daroma... Ačiū už įžvalgumą

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-09-07 21:35:49

drūtai, kaip visada :)...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-09-07 20:30:29

Aukso žodžiai.

Anonimas

Sukurta: 2010-09-07 20:05:32

Ir vilkolakiais staugiam girtais,
Ir ledų prisivalgom be saiko.
Tu ir taip Ema viską žinai,
Juk už rankos - poezija laiko.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2010-09-07 18:05:09

O dažniausiai mes stovim tradiciškai
Susidėję kremuotas rankas -
...stiprus...nepaprastai stiprus...taip nedaug žodžių, o kiek daug išsakyta...puikiai...