Kartais einame tam, kad sugrįžtume
Marmurinių statulų takais,
Jei nestabdo – surandame mišką
Ir  vilkolakiais staugiam  girtais.
Kartais priekaištais vejamės tiesą.
Veidmainiaujam, kad duotų ledų,
Valkataujančiam kilimą tiesiam,
Pasislėpę nuo savo melų.
O dažniausiai mes stovim tradiciškai
Susidėję kremuotas rankas -
Padorumo ženklais dengiam išorę
Ir vis laukiam, kol kas pasiges.