Santrauka:
Ir dar iš poezijos ciklo ,,Su Goja\'\'
Šviesa, šviesa gyvybės eskadrilei--
Toks pavėsingas vakaras rugsėjo,
Kažkas per melsvą žolę šliaužia tyliai,
Kažkas kažką į durtuvą pasėjo !
Plonyčiais siūlais stypčioja daigeliai,
Kraujo šiltais lašeliais aptaškyti,
Tyla apspjaudyto mėnulio linksta keliai--
Į langą mano beldžiasi mažyti...
Sidabriški šešėliai vinguriuoja,
Už jų žvaigždynų spiečius pasistiebęs--
Taip nežiūrėk į mano širdį, Goja,
Pro rudeniškai nugenėtas liepas--
Šviesa, šviesa gyvybės eskadrilei...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-07 23:09:42
kažkoks žaizdotas...
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2010-09-07 17:09:23
pirmas ir paskutinis -stebuklingi posmai:)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-07 13:24:49
Labiau mėgstu naktį. Juk gyvybės pradas yra tamsa. Bet šviesa yra tobulumas. Gražu....
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2010-09-07 13:06:20
Nieko nėra svarbiau už šviesą. Visas prasmingas gyvenimas yra tik ėjimas į šviesą.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-07 09:18:34
Kai mažėja šviesos, Goja beprotybė ima jaukti protus
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2010-09-07 09:10:13
Keistokai suskambo ši eilutė:
Tyla apspjaudyto mėnulio linksta keliai