Šviesa, šviesa gyvybės eskadrilei--
Toks pavėsingas vakaras rugsėjo,
Kažkas per melsvą žolę šliaužia tyliai,
Kažkas kažką į durtuvą pasėjo !

Plonyčiais siūlais stypčioja daigeliai,
Kraujo šiltais lašeliais aptaškyti,
Tyla apspjaudyto mėnulio linksta keliai--
Į langą mano beldžiasi mažyti...

Sidabriški šešėliai vinguriuoja,
Už jų žvaigždynų spiečius pasistiebęs--
Taip nežiūrėk į mano širdį, Goja,
Pro rudeniškai nugenėtas liepas--

Šviesa, šviesa gyvybės eskadrilei...