Santrauka:
Vakar prisiminiau kaimą, kur nėra kaip buvo, o šiandien lyja, ten ir lydavo.
Vatinės pilys, sulytos dangaus,
Tau pakutens mažuosius pirštus.
Išsižiok – šiandien vyšnių žiedlapiais lyja!
O Tavo kriaušių sodas užminuotas.
Kiekvienais metais vis lengviau įsitaisydavai
Savo kerpėtame soste
Ir dantimis brūžindavai žalią,
Saulės neapkabintą, plėvelę.
Kiškio kopūstais paslėpdavai neskanumą,
Šungrybius išspardydavai,
Sumaišęs su keturlapiais dobilais,
Nusvertais pražuvusių bičių.
Dabar sodas uždarytas
Lyg auka į tinklą voro,
Ant dešimto saulės iešmo pakabintas.
Bandysi paliesti - geležinės kriaušės
Įskaudins akis.
Šiandien nurimo jazminų skynėjos,
Padėjusios krepšelius, valgė juodą duoną
Suketvirčiuotą.
Kas žino, gal rytoj duonos nebus,
O jazminai pražys raudonai.
Sustok – šiandien lyja žiedlapiais sodų!
O Tu toks šlapias pareini,
Negali nusipurtyt.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2006-04-15 14:42:53
lyja..., ale i žodžių eiliukan prilijo...
:-)
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-04-11 14:48:08
pražįs > pražys - pataisysiu
verlibras - na yra dabar ir toks rašymo būdas... ezme nuomonei pritariu - būtų poetiškiau tam tikrą kūrybinę tvarką padarius :)