Vatinės pilys, sulytos dangaus,
Tau pakutens mažuosius pirštus.
Išsižiok – šiandien vyšnių žiedlapiais lyja!
O Tavo kriaušių sodas užminuotas.
Kiekvienais metais vis lengviau įsitaisydavai
Savo kerpėtame soste
Ir dantimis brūžindavai žalią,
Saulės neapkabintą, plėvelę.
Kiškio kopūstais paslėpdavai neskanumą,
Šungrybius išspardydavai,
Sumaišęs su keturlapiais dobilais,
Nusvertais pražuvusių bičių.
Dabar sodas uždarytas
Lyg auka į tinklą voro,
Ant dešimto saulės iešmo pakabintas.
Bandysi paliesti - geležinės kriaušės
Įskaudins akis.
Šiandien nurimo jazminų skynėjos,
Padėjusios krepšelius, valgė juodą duoną
Suketvirčiuotą.
Kas žino, gal rytoj duonos nebus,
O jazminai pražys raudonai.
Sustok – šiandien lyja žiedlapiais sodų!
O Tu toks šlapias pareini,
Negali nusipurtyt.