– Labas rytas, Saulyte, aš giedu tau. Kaip gera, kad tu švieti Žemei ir aš galiu džiaugtis tavo šviesa.
Taip pasveikino Saulę mažas pilkas paukštelis, pakilęs virš gėlėtų vasaros laukų.
– Labas, mažasis paukšteli, man patinka tavo giesmelė. Kai tu čiulbi, šypsausi aš, juokiasi visos gėlės, ir pasaulyje gimsta džiaugsmas.
Saulės ir paukštelio pasikalbėjimą girdėjo balos kirmėlė ir iš pavydo baisiai išraudus sušvokštė:
– Tu, paukšti, pavogei iš manęs ir sparnus, ir visas giesmes, kurias aš sukūriau, viskas žodis žodin nukopijuota nuo manęs... Ir idėjas, ir stilių, ir mintis – viską išvogei...
– Bet, kirmėle, tu niekada neturėjai nei sparnų, nei polėkio kūrybai, nei balso giesmei, – akiplėšiško melo priblokštas tarė paukštelis.
– Nesiginčyk su kirmėle, mažasis paukšteli, neverta gaišinti laiko, skirto giesmei. Tegu jie ten rausiasi savo kirmėlyne. Neturėję niekada nei sparnų, nei meilės dainai, sugeba tik niekinti kitus ir sėti pyktį, – pašnabždėjo paukšteliui Saulė.
– Ačiū, Saule, tu teisi, neverta ginčytis su kirmėle, – nudžiugo paukštelis, ir šviesią erdvę nuskaidrino graži vasaros giesmė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-09-06 15:20:13
Pritariu Godai.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-05 17:07:38
Gaila, kad kirmėlės dažniausiai būna labai nesupratingos... Belieka tikėtis, kad ši - kažką supras.
Geras kūrinukas, ne tik vaikams :)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-09-05 15:08:20
Priminė – gimęs šliaužioti – neskraidysi. Bet čia aštriau, juodas pavydas išryškintas, kuris, žinoma, kenkia tik sau... Ryškūs akcentai tarp gėrio ir pykčio. Pamokoma pasaka. Pabaigai taip ir norėtųsi palinkėti – tegul džiugina Saulė ir paukštelio giesmės visus vienodai... tik gėriui.
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-09-05 13:13:39
Mano mama ,būna mane pažadina sakydama,kad reikia keltis kartu su saule :)
Vertas.