Kaimo elegija

Čia gimsta, auga, žemę aria,
Globoja duoną ir vaikus.
Čia keikia gilią molio dirvą,
Pavasario išplaukusius takus.

Ir baras, pyksta už suartą ežią,
Už vaiko svetimo nukrėstą obuolį.
Pasibara ir ... vieną dieną gražią
Putoje apynio skandina sopulį.

Čionai prisimena sunkus laikus.
Daug ką prisimena – daugiau pamiršta.
Išlydi nuolat skubančius vaikus,
Į rudenį pavargsta ir ... numiršta.
Antanas Gintautas

2010-09-04 07:05:03

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2010-09-04 17:00:39

Pakankamai gyvas.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-09-04 13:00:43

Viskas čia gerai, net labai gerai. Puiku.

Anonimas

Sukurta: 2010-09-04 08:36:16

...taip, tai yra gyvenimas. REikėtų padirbėti su antro posmo ketvirta eilute. Vaizdingas.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-09-04 07:12:24

...gerai pasigilinus - tai juk mūsų šaknys...