Santrauka:
Apgailestavimas
Ištrūkau iš tylos susitikus klajojantį nerimą,
Maitinau jį priglaudus prie savo aikštingos krūties –
Iš tiesų tik klimpau į upėtą ne savo gyvenimą,
Nemokėdama tilto per drumzliną upę nutiest.
Kiek negrabios dabar namo sienos pilkai nusidažė.
Kiek per daug kritulių pasiliko ant žemės gulėt,
Kai saldus liūdesys susikrovė kelionės bagažą
Ir tave susidėjo lyg nerimą iš ateities.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-05 18:13:22
Labai patiko...
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2010-09-04 22:21:06
Kai saldus liūdesys susikrovė kelionės bagažą
Ir tave susidėjo lyg nerimą iš ateities.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-09-03 22:32:05
Gražiai ir jaudinančiai.Priglaudžiu.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2010-09-03 20:48:55
Nors ir jausmai, tačiau sklandžiai, ne banaliai ir ne saldžiai. Suveikė ne kaip chemija.
Vartotojas (-a): nektariukė
Sukurta: 2010-09-03 19:31:02
Ne kaip nuodai,bet kaip vaistai;)...
Patiko;).
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-03 18:02:48
kaip visada su nuodų maža doze: nuskambėjo kaip vaistas...
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2010-09-03 17:15:39
Aišku,kad nutiest:(
Anonimas
Sukurta: 2010-09-03 17:01:31
Kaip visada yra malonu skaityti tokius kūrinius. Autore, ką manot jei tiltus ne ištiestumėt, o nutiestumėt? Bet gal čia tik man taip atrodo
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-03 16:37:36
Žaviuosi.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-09-03 14:26:30
ai , virtuoziškai
Vartotojas (-a): netobula
Sukurta: 2010-09-03 14:11:32
Yra puikių vietų. Išreikšti pažįstami jausmai. Žaviuosi gebėjimu rimuoti. Patiko.