spilgutė, mano galva, taikliai pastebėjo. Tad nesikartosiu. Liūdnokas, bet gražus...

Saulytė apkabino debesėlį:
-Tu neišeik ir nepalik daugiau manęs,
Tuoj vėjai rudeniniai žvarbūs, atskubėję,
Bandys pagrobt - paslėpki pas save.
Jie šalčio Karalienę žada karūnuoti,
Iš svetimų kraštų, iš ledo karalystės.
Pabodo jiems gal mano spindulėliai,
Gelsvas kasas nukirpti jau panoro.
Spalvas jų išbarstis ant medžių lapų,
Gėles nuplėš darželiuos rūtų.
Paušteliai išvaryti skris toli į šalį
Ir pasakas saulytės dar vis seks jiems.
O debesėli, mielas debesėli,
Parnešk pūkuos: Pavasarėlį...

kaip jaukiai... skaitai ir viską bandai įsivaizduoti... fantastiškai aprašyta...

...gražiai saulutė kalbina debesėlį...Vaizdingas. Tarsi, pasakaitė vaikams.

Vaikams gilumos nereikia, turiu galvoje, kad tai yra kaip tik.

Man tai,
... nukirpt panoro jie.
be... jiems - jiems - delet.
:))) viskas.

Kai kur toks "glomerulas" persiskaitė :)), na liuliavimas su postrigimais, bet čia kai greit skaito skaitytojas :)

Ypatingai graži ir sklandi darbelio pradžia. TOliau visko esama.

Šiltas, jautrus, galima ir vaikams skaityti.

Pritariu Godai. Jautru ir šilta.
P. s. Sunkiai persijungiau po burundžio

Graži mintis taip švelniai ir kartu vaizdžiai, dar su pasakų motyvais, ne tik apsakyti, bet ir nuteikti rudenėliui. Parnešk pūkuos Pavasarėlį... skraju ir svajinga. Jautru ir šilta šiame kūrinėly.