Ruduo

Vėjas blaško paklydusį paukštį.
Miršta lapas ir vysta žolė.
Nežinia, kodėl tyliai ir baugščiai
Tamsų langą klebena vėlė.

Tik numirusių žodžių taku
Skubiai eis ir jau nieko neklaus
Piligrimo šešėlis nykus,
O lietus šaltą smiltį skalaus.

Tiktai gervių girgždėjimas lėtas
Viršum bronza dažytų beržynų
Mena – buvo dienos saulėtos,
O kada ir kiek jų nebežino...
Antanas Gintautas

2010-09-03 03:42:44

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-09-03 22:10:26

Gražiai, tik man dar trūksta vieno stulpelio.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-09-03 16:13:37

Puikiai surimuota.

Anonimas

Sukurta: 2010-09-03 12:15:12

BauGščiai.
Kažkokio įdomesnio išbaigimo reikia, nes skaitytasis toks jau...

Anonimas

Sukurta: 2010-09-03 10:47:39

PIrmos dvi strofos susiskaitė gražiai ir rudeniškai. Trečiojoje pirmoji eilutė turi 10 skiemesnų, o trečioji jau tik 9. O ką jei trečiąją parašyti taip: Mena - būdavo dienos saulėtos. TUomet viskas lyg ir atsistotų į savo vietas. Ketvirtąją eilutę keisčiau iš esmės. JI tikrai ne kokia.

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2010-09-03 10:17:10

Rudeniškai turtingas...

Vartotojas (-a): skroblas

Sukurta: 2010-09-03 09:47:29

Skalsus, bet išraiškingas.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-09-03 07:15:56

taip buvo ir bus...liūdesiui duoklę taip pat tenka atiduoti

Vartotojas (-a): Gaiva

Sukurta: 2010-09-03 05:35:01

Nejaukus ruduo.
Manau,sulauksim spalvų,bus linksmiau..
Labai ryškus vidurinis stulpelis.