Ore tvyro tyla,
tyla prieš audrą...
Tyla. Aš pabundu!
Akys pagauna vienišą mėnulį.
Jau laikas
Pakylu ir iškeliauju,
po kojomis jaučiu birų smėlį.
Su paskutiniu atodūsiu ištariu –
jokios baimės
Stoviu ant bedugnės krašto,
dar žingsnis ir aš – jau sapnuose
tikslas – tamsa
Matau meilę, pakaustytą grandinėm,
žvaigždės krenta iš pietų...
Kur aš bėgu?
Gyvenu tik dėl rytojaus.
Jau aušta
Merkiasi akys ir aš užmiegu.
O bundanti saulė nemato šešėlio.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Frisquet nuit
Sukurta: 2010-09-07 20:57:40
Šaunu. Lyg norėta papasakot, bet per daug nepasakyta. Šaunu.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-02 21:34:49
Įdomiai persiskaitė, patiko.
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-09-02 20:38:10
Hm. Fragmentiškas, šiek tiek išbarstytas ir daug aprašinėjimo.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-09-02 20:37:33
Graži kelionė.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-02 20:28:56
būtų įdomus klipas...su natūraliais vėjo, nakties ir tylos garsais...gal dar širdies plakimu :)
Vartotojas (-a): agnete1994
Sukurta: 2010-09-02 19:44:58
kažkas neįtikėtino....
Anonimas
Sukurta: 2010-09-02 19:14:10
... man patiko, gal kažkaip truputi pačia mintį pabaigai pakeisčiau, bet ... kiek žmoniu, tiek ir idėjų :) ...