Santrauka:
tarp tikrovės ir legendos
vaikštau po Tavo minčių labirintus
ieškau dar kelio nepraminto
kaip Ariadnė minčių siūlą vynioju
krentu, keliuosi, kaip Driežas ropoju
jau kojos nutrintos ir plyšta galva
Sirenos vėl kaukia... o kelio nėra
skverbiuosi į tamsą Tavo pasaulio
tarp Gyvačių ir Minotaurų
kodėl neparodai man šviesos
mažyčio lašelio... ir Laikas sustos
žinau Tavo Achilo kulną
bet nepasiduosiu šiai pagundai
tikėk manim, mano Žmogau
į Tavo pasaulį – aš Saule atėjau
kaip Prometėjas atnešiau ugnį
imk ją... nenerk į bedugnę
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-09-02 21:26:49
Be jokio įspūdžio.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-09-02 18:31:58
Paklaidžiojau ir aš tais labirintais.Kodėl į bedugnę?
Norėjosi šviesesnės pabaigos.Bet autoriaus valia.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-02 18:14:55
,,į Tavo pasaulį – aš Saule atėjau"...svariau skamba , kai kas pasako : į mano pasaulį – tu Saule atėjai...:)...
Anonimas
Sukurta: 2010-09-02 17:58:20
Antikiniai įvaizdžiai natūraliai neįsilieja į tekstą, tėra tik žodžiais.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-02 17:11:35
... gerbiu tuos, kurie iš didžiosios parašo > Saule :) ...