Kai palakinęs pilnatį
Dievui prie kojų sėdėsi,
Užsiriši akis,
O vis tiek į rytojų žiūrėsi,
Mintys ciniškai cyps,
Versis kortos ugniniais liežuviais,
O tamsiam vandeny
Vien žvynai, vien pelekai, vien žuvys,
Žongliruos dangumi
Puolęs angelas, gundys saldumui,
Tik užgimusį žodį
Paleisi į pilnatį dūmais,
Apsiblausus mintis
Vėl žiūrės išganingai rytojun,
Vėl laižysis gelmė
Ir atrodys gyvenimas – rojus,
Obuolys kvapnumu
Tavo nuodėmėn sunksis iš lėto,
Leisk atspėt, kas esi,
Tavo vardas – poetas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-10-26 16:47:31
gražu....
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-08-31 18:17:40
Visas poeto vidinis pasaulis, stipriai.
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-08-31 13:05:30
nuostabiai... :) nuostabiai :)
leisk atspėt, kas esi :)
Anonimas
Sukurta: 2010-08-31 12:08:41
"na prisimink aštuomtrečiuosius, devintą sausio, vaiskų vaiskų gimdyvės veidą... ai, lytis? poetas, aišku":-)
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-08-31 11:09:11
Man irgi labai patiko.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-08-31 10:09:49
nuginkluoja žodžiai tiesa...labai patiko :)
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-08-31 09:49:53
Mintys ciniškai cyps,
Versis kortos ugniniais liežuviais,
O tamsiam vandeny
Vien žvynai, vien pelekai, vien žuvys,...
puikiai nutapyta poeto būsena,atgaiva tokios eilės.
ėch, tie poetai...
Anonimas
Sukurta: 2010-08-31 09:43:42
Įdomiai ir netikėtai...Aš būčiau neatspėjusi... kad tai poetas... :)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-08-31 09:34:33
Obuolys kvapnumu
Tavo nuodėmėn sunksis iš lėto...
Taip ir pakvimpa...