i -
atgimsiu vieversėliu –
ištiesiu žodžius į drobinį
audeklą galelius susukusi,
užrišu trimis mazgais –
ša rangė –
dabar galime susikarpyti
i - -
kai užmerkiu akis,
šešėliai skraistėmis
krinta
i - - -
išsilieja girgždėjimas –
sakom, čia būta moters,
ji niekados nekalbėdavusi, tik
trankiusi durimis, kai ply šauname
--
nuo paskutinio plyšio nebe klausėm
i - - - -
gyvenu dievo užanty,
kartais suglaudžiu lūpas
palįsdama po skvernu
i - - - - -
išgelbėkit nuo šių žodžių:
tik ne dabar, paukšteli,
pamiegokim, mano upė krinta į delnus
i - - - - - -
šis rytas prasideda šiaurėje,
varnų rėkimas ausin –
prinokau
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-09-09 12:15:30
Puikuma.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-31 22:06:15
Puikiai!
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-08-31 17:47:51
Įdomiai Jūs čia, atskiros mintys sujungtos į vieną eilėraštį, atskiri darbai į vieną...
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2010-08-31 16:35:13
Nuostabus rytas.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-31 11:00:29
Puiku.
Jau man vieno Jūsų darbo buvo užtekę, kad suvokčiau, jog Jūsų kalba specifiška, išskaidrina naują kūrybinę patirtį.
Pasakysiu daugiau (gal vyšniai nepakenksiu tuo): (iš)saugokite šią Autorę ir tiesiog mėgaukitės skaitydami jos poeziją.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-08-31 08:25:04
Įdomus, prinokęs darbas.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-31 06:24:16
originalus darbas
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-08-31 04:11:07
Tam ir Vyšnia, kad prinoktų :) O jei rimtai, tai labai įdomus darbas. Pati mintis ir forma man patiko.