i -

atgimsiu vieversėliu –
ištiesiu žodžius į drobinį
audeklą galelius susukusi,
užrišu trimis mazgais –
ša rangė –
dabar galime susikarpyti

i - -

kai užmerkiu akis,
šešėliai skraistėmis
krinta

i - - -

išsilieja girgždėjimas –
sakom, čia būta moters,
ji niekados nekalbėdavusi, tik
trankiusi durimis, kai ply šauname
--
nuo paskutinio plyšio nebe  klausėm

i - - - -

gyvenu dievo užanty,
kartais suglaudžiu lūpas
palįsdama po skvernu

i - - - - -

išgelbėkit nuo šių žodžių:
tik ne dabar, paukšteli,
pamiegokim, mano upė krinta į delnus

i - - - - - -

šis rytas prasideda šiaurėje,
varnų rėkimas ausin –
prinokau