Kai sumaišty aitrioj lieki viena,
Iš nevilties sunkios, ilgai tūnojus,
Kaip iš uolos tamsios, iš praeities
Mažu daigu bandai pažvelgt rytojun.
Žvėriu pabuvus, kaukiančiu naktim...
Ir išsilaižius skaudžią, aštrią gėlą,
Kad nepavirstum vėl žvėrim -
Iš perplėštos širdies šaltiniu bėgi...
Kitus gaivindama, bandai išlikt:
Gėle, paukščiu,- o gal mažu mažu
Jausmu ... vis girdai, augini
Ir vieną syk sugrįžti kam į širdį
Dideliu jausmu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-08-31 17:28:30
Tiesiog neturiu ko pridurti-labai gražus eilėraštis..... :) rekomenduoju
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-08-31 10:02:50
būk gaiviu šaltiniu visiems, ir neišmatuojamu vandenynu vienam - lai paskęsta ;)
prasmingos eilės.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-31 06:35:43
linkiu sugrįžti- tuo dideliu jausmu
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-08-30 23:22:25
Tikrai didelis jausmas, gilus...
Anonimas
Sukurta: 2010-08-30 22:58:07
... Iš perplėštos širdies šaltiniu bėgi...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-08-30 22:50:53
Gėris ir meilė visada sugrįžta ir tampi laimingas.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-30 22:19:23
...Ir vieną dieną sugrįžti kažkam į širdį...