Aš liūdna.
Kaip ruduo, kuris užmigdo gamtą,
Numeta nuo medžių žalius lapus,
Paleidžia lietaus simfoniją,
Vėją kuris sudrasko vaikų sapnus.
Aš bejausmė.
Kaip žiema užšaldo ežerą,
Apšerkšniję medžiai,
O snaigės uždengia baltu pakaitalu,
Pilkus laukus.
Aš šypsausi.
Kaip pavasaris, sugrįžta paukščiai į namus
Kai pirmas daigelis išlenda iš po žemės
Ir džiaugiasi pirmu šiltu saulės spinduliu.
Aš laiminga .
Kaip vasara, gėlėta pieva
Margaspalvių drugelių pulkai
Gėrybės akinamai vilioja
Ir skaidrūs tvenkiniai.
Nanja
2010-08-29 19:06:56
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-08-30 20:39:24
Įdomiai susietos nuotaikos su metų laikais, manau ne vienas šitaip jaučiasi
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2010-08-30 15:58:55
Gamtos apibūdinimas labai jau trafaretiškas. Kai susieji su nuotaikom, šiek tiek įdomiau.
Vieną eilutę ištaisau: Vėją kuris sudrąso vaikų sapnus--->Vėją, kuris sudrasko vaikų sapnus...
Uždengia ,,pakaitalu"? Ką turėjai minty? Gal patalu (nors labai jau įgrisusi ši metafora)?
Pirmas daigelis džiaugiasi pirmu spinduliu- per daug to pirmumo viename posmely.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-08-29 22:18:34
Metų laikų ir nuotaikų aprašymas. Norėtųsi skambumo.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-29 21:29:40
...vaizdingai ir nuoširdžiai. Gražus pasakojimas.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-08-29 19:47:03
Jausmingai. Būk vasara ir pavasaris - žiemos moterims apskritai nereikia.