Išėjo vasara, ir lyg nebuvo
Saulėgrįžos ilgųjų atšvaitų
Trumpiausioj Joninių nakty.
Rugpjūtis, pilnas vandenų
Ir kasmetinės žemdirbio vilties,
Skubiai suka dienas rudeniop,
Ir vasara užmerkia savo gelsvą akį.
Kas išlydės gandrus į tolių kelią
Rugpjūčio balzganoj tyloj?
Keisti ženklai voratinklyje rezgas,
Ir nerimas į žemdirbio sapnus
Dažniau atplaukia nejučia,
Kai vasara liūdnai išeina,
Pažvelgusi įsavąjį aruodą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-08-29 20:03:49
Subalansuotas žemdirbiams :) Liūdna, labai, kad vasara baigiasi, todėl ir eilėraštis liūdnas...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-08-29 11:09:56
Liūdnas toks... Galit geriau.
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2010-08-29 09:22:11
Parinkti tikrai gražūs sakiniai, sudėlioti - bet jausmų nesukėlė, neradau emocijos. Man toks per vidurį- nesupykit, nes mano būna kitiems išvis prasti:)
Anonimas
Sukurta: 2010-08-29 07:56:11
Autorius godoja šio sunkaus rudens nuotaikomis- žemdirbio, vasaroju pas ūkininką, aruodai tušti, laukai skęsta, suprantamas jausmas.