Išėjo vasara, ir lyg nebuvo
Saulėgrįžos ilgųjų atšvaitų
Trumpiausioj Joninių nakty.
Rugpjūtis, pilnas vandenų
Ir kasmetinės žemdirbio vilties,
Skubiai suka dienas rudeniop,
Ir vasara užmerkia savo gelsvą akį.
Kas išlydės gandrus į tolių kelią
Rugpjūčio balzganoj tyloj?
Keisti ženklai voratinklyje rezgas,
Ir nerimas į žemdirbio sapnus
Dažniau atplaukia nejučia,
Kai vasara liūdnai išeina,
Pažvelgusi įsavąjį aruodą.