Dabar seni, žolėm apaugę, aptrupėję,
Kažin kada žmogus juos buvo beužmynęs?
O buvo laikas, šimtmečiai audringi ėjo
Ir kojų kojų, ištisa galybė!
Juos glostė šilkas kilnių damų,
Pentinai kibirkščių ugnelėm puošė,
Tarnai priklaupdavo ant kelių
Ir dulkeles po vieną šluostė.
Tik metai vartėsi, kaip vėtrungė ant aukšto bokšto
Ir batai vis kiti aukštyn - žemyn kaukšėjo,
Nuo lenkų, vokiečių, prancūzų laiptai troško,
Ne kartą degutu teptais ir rusiški praėjo.
Dabar ramu, gal būt tiktai nakčia vėlė grafų sugrįžta,
Ant laiptų stabteli, pastovi,
Tik savo menių, nutrupėjusių skliautų neatpažįsta -
Juk čia košmaras, ne tikrovė!
O man tai kas, aš paprastas, galiu ir atsisėsti,
Senokiem džinsam purvas tik prie „veido“,
Niekas nedraudžia trypti, rankom liesti,
Ir tinko trupinį paimti užu kreidą.
Sako, žmogus išeina, o įmintos pėdos lieka.
Vargu. Net laiptai iš akmens ir tai sudilo.
Kiti laikai ir tampa praeitis už nieką,
Nors būtų ji verta garbės bei išlikimo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-08-30 19:01:41
Tolimą praeitį menantys laiptai... Gražiai
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-08-29 19:48:34
Tikrai įdomus darbas.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-08-29 19:14:24
įdomus grįžimas į praeitį,vaizdingai nupieštas
Vartotojas (-a): pasiklydusi_tamsoje
Sukurta: 2010-08-29 17:03:07
Pritariu Taurijai. Žodis į žodį.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-08-29 10:55:26
Negaliu ir nemoku komentuoti labai protingom frazėm / Laiptai/. Bet pasakysiu, jog tai idėjinis darbas, tai Jūsų stiliuje.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-08-29 10:37:09
Pritariu Taurijai, labai taikliai pasakė.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-08-29 09:49:18
O kur, jei ne daiktuose, pajusi amžių dvasią? Išnyks daiktai, neliks ir prisiminimų. Tik retam iš mūsų duota Dievo dovana savo vardu įsikūnyti amžinybėj, bet vis dėlto prieš tai turėjo būti atlikti geri darbai (turiu omeny Motiną Teresę ir kt.).
Anonimas
Sukurta: 2010-08-29 09:48:56
Laiptai – tai jau hipotetinis statinys tarp dviejų pasirinkimų: tarp istorijos ir liudijimo.
(dar vieni laiptukai atokiau vienas nuo kito – stabteliu ir pamoju:)
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2010-08-29 09:15:44
Man labai patiko - aha,nyksta toji pagarba praeičiai,apskritai -patirčiai.O mums tai kas.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-29 08:51:41
Gyvenimas mėgsta daiktiškumą, pagal šventą raštą-neprisiriškime prie daiktų, ne daiktuose esmė, tai tik žmogaus kūrybos forma, dvasinėje, plotmėje daiktiškumas nublanksta.Nostalgija buvusiam laikui per žmogišką savigraužos esmę;kas po manęs ir kur aš?Mes tik dulkių sauja, išnešiojama amžių vėjo:)
Anonimas
Sukurta: 2010-08-29 08:44:52
...labai vaizdingai, su praeities dvasia dabartyje apie laikinumą...tarsi, žiūrėjau begarsį seną filmą, kur išėjusios žmonių kartos droviai šypsosi pro pakeltą uždangą.
Patiko.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-08-29 02:05:23
Gaila...jei iš gyvenimų lieka tik laiptai, bet jei kas prisėda ir pajaučia...galgi liko šis tas....