Santrauka:
Labai norėčiau, kad būtų... Daug daug, man ir jums, kiekvienam.
Jei bus pavasarių - ir vasarų dar bus,
Ne kartą gaivūs vėjai glostys veidą.
Į glėbį rinksiu margus rudenio lapus,
O žiemą vėlei puoš ledinės snaigės.
Tikiu, turėsiu laiko dar ištart žodžius,
Kurie, žinau, - yra svarbiausi iš visų...
Pilkos kantrybės apsivilksiu drabužius,
Išmoksiu būt dėkinga. Nes dabar esu.
Kol mano akys aukštą dangų glosto,
Ant veido jausti saulės spindulius galiu.
Net riedant išdavikei ašarai per skruostą,
Man šaukti norisi -
Gyvenimą myliu!
Liepa
2010-08-28 11:10:16
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-08-29 18:59:52
Kartais mums atrodo, kad mes mylime gyvenimą, kartais - kad jo nekenčiame, tačiau turime jį vieną vienintelį ir tikrai nelabai ilgą... Mylint juk lengviau gyventi ir gyvenimo siunčiamus išbandymus lengviau iškęsti. Labai ačiū už komentarus :)
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-08-29 16:34:36
Jaučiasi gėris, tyrumas, meilė gyvenimui, puiku :)
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-08-28 18:06:47
Gražus gamtos kaitos ir jausmų derinys, kurį vainikuoja meilė gyvenimui. Gėris, žinoma, išliks, ir jis visados bus.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-28 12:36:49
... svajingas ...
Anonimas
Sukurta: 2010-08-28 12:22:25
Man patiko eilių mintis - kad ir kaip sunku bebūtų, reikia mylėti gyvenimą... Nuoseklus ir gilus kalbėjimas, paliečiantis skaitytojo širdį... galima būtų išmokti mintinai ir rytais šalia Tėve mūsų maldos kartoti šias eiles TAM, kad galėtum nekreipti dėmesio į visokias kasdienes smulkmenas...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-08-28 11:29:04
Gražios tos ašaros, gyvenimą mylinčios...kaip vaivorykštė - skausmo ir tikėjimo pagimdytos :)