Jei bus pavasarių - ir vasarų dar bus,
Ne kartą gaivūs vėjai glostys veidą.
Į glėbį rinksiu margus rudenio lapus,
O žiemą vėlei puoš ledinės snaigės.
Tikiu, turėsiu laiko dar ištart žodžius,
Kurie, žinau, - yra svarbiausi iš visų...

Pilkos kantrybės apsivilksiu drabužius,
Išmoksiu būt dėkinga. Nes dabar esu.
Kol mano akys aukštą dangų glosto,
Ant veido jausti saulės spindulius galiu.
Net riedant išdavikei ašarai per skruostą,
Man šaukti norisi -
Gyvenimą myliu!