Ateiki, parymok ant mano kapo,
pažvelk, kokia ramybė ir tyla
mane čia supa, vėjas žaidžia lapuos
nurimus upė vakaro glėby melsvam.
Ateik ir aš ateisiu, apkabinsiu
ir būsim dviese tiktai aš ir tu –
tu man buvai gyvenimo pavėsis
dabar gi leisk atlygint tuo pačiu.
Atskyrė mus ne mylios, vandenynai,
atskyrė ištarmė lemties sunki
tau būti čia, o man dausų sietynuos
tavęs ilgėtis mylima, brangi.
Dabar žinau jau viską, paslaptį įminęs
turiu vien laukti, kol įminsi tu.
Vėlių suolelio kojos šermukšninės
mūs kantriai laukia besidžiaugiančių kartu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-08-27 23:26:55
Nesupratau, kaip siejasi pavadinimas su pačiu eilėraščiu? O pats eilėraštisman patiko, su jausmais ir išsiskyrimo liūdesiu....
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-08-27 18:43:51
klasikinis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-08-27 17:37:31
Geras rimas, dainuojančios eilės, graudulingas, paliečiantis širdį
Vartotojas (-a): lūpdažis
Sukurta: 2010-08-27 14:02:46
Gražus rimas, bet nėra nieko savito, primena visus kitus eilėraščius šia tema.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-08-27 08:26:29
Dvelkia skausmingu ilgesiu, gražiai surimuotos, patiko.
Vartotojas (-a): Panama
Sukurta: 2010-08-27 08:03:53
Labai gražu.
Rekomenduoju.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-08-27 01:55:32
Gražios eilės ir mano stiliuje. Liūdnokos, bet juk ne visada turi būti linksmos. Tikrai giriu.