Prabėgo vasara kaip ir rudens migloti vakarai
Ir lyg cukruota pasakų žiema.
Metus skambėjo žodžiai: \"viskas bus gerai,
Mažyte mano, tu juk ne viena\".
Paskendę sodžiuos kaminai mums pranašavo
Dar vieną saulėtai aptemusį takelį,
Du puodelius garuojančios kakavos,
Bet kažkodėl vis širdį gelia
Ta nežinia, ar dar sugrįš mūs vasara garsioji,
Praplaukianti šilkiniais bučiniais bangų.
Nes prisiminimai dar galioja.
Nežinia. Ir darosi sprangu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-08-27 02:14:27
Liuks. Dvi paskutinės eilutės truputį stringa, bet šiaip - liuks.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-08-26 23:17:00
Sugrįš , sugrįš...
Vartotojas (-a): Cinamonas
Sukurta: 2010-08-26 19:17:28
Toks švelnus..:)
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-08-26 18:36:04
Atsisveikinimas su vasara, lieka tik gražūs prisiminimai..... gražiai
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2010-08-26 15:20:38
Rimas neblogas, sueiliuota- bet girdėta . "kažkodėl" sumenkina jauseną. Kakava dėl rimo pasirodė - dirbtinokai, bet gal aš ko nesupratau ,ar klystu. Na dar reiktų padirbėti.
Tai tik mano subjektyvi nuomonė.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-08-26 15:16:55
Užkliuvo mažoje paskutinio ketureilio erdvėje du kartus paminėta nežinia - gal norėta pabrėžti tą būseną, tačiau ar ne sviestas sviestuotas išėjo? Visuma sudėta įdomiai, nes gamtovaizdyje aktyvus lyrinis herojus.
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-08-26 13:39:13
"Mažyte mano, tu juk ne viena".-- to nereikia nupigina,suprastina. Kontekste viskas taip nekaltai ,lengvai plaukė.