Nuo žvakės paskutinis vaško lašas
Nuslys be garso ir dagtis užges...
Tu nebuvai žmogus bereikšmis, mažas -
Turėjai tu sparnuotas svajones.
Praskriejo metai traukiniais pro šalį,
Vijaisi juos, bet sėkmę išbarstei.
Bandei surasti savo laimės kelią.
Deja, - kiti sugriovė tai, ką pastatei.
Ar daug norėjai? Tik trupučio meilės.
Dar - artimo, brangaus žmogaus šalia,
Kad būtų kam kasdien ištiesti ranką,
Pasidalint skausmu, gera žinia.
Svajonės tyliai vyto, metai bėgo,
Apkarpė negandos vilties sparnus,
Išlijo rudeniniai lietūs ir iškrito sniegas.
Tada nustojai tu skaičiuot metus.
Dėkingas tik likimui, kad šiandieną
Ištart gali saulėlydy savų dienų, -
Gyvenimo kely buvau ne vienas,
Kol mylimas esu, - aš vis dar gyvenu...
Liepa
2010-08-26 08:30:17
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-08-27 02:23:57
Puikiai.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-08-26 22:54:36
labai patiko : ,, kol mylimas esu – aš vis dar gyvenu.,,Sunkus ir klaidus tas gyvenimo kelias, ypač einant vienam, tikrai reikia dėkoti likimui už tai, kad yra mylimas žmogus.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-08-26 20:03:53
Ir kai mirštame - toliau gyvename, - mus mylinčių žmonių širdyse...
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-08-26 17:36:01
Jautrūs išgyvenimai, iš tikrųjų, kol jaučiam, kad esame mylimi, tol gyvenimas atrodo mielesnis ir ne toks sunkus... Labai patiko:)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-08-26 12:42:14
Kol mylimas esu, - aš vis dar gyvenu...
...kokie gražūs ir teisingi žodžiai...labai...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-08-26 10:21:10
,,Kol mylimas esu, - aš vis dar gyvenu." Stambiomis raidėmis norėčiau užrašyti ant visų nusivylusių gyvenimu durų.
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-08-26 08:36:46
Pozityvu. Svajinga. Sklandu.