Santrauka:
etiudas scenarijui \"Raganos\"
po to
kai mane sudegino
žodžiais
mintim
ir tuo prakeiksmu
pradėjau žydėti
ir tuose žieduose
krisdavau drieželiu
tokiu žaliu žaliu
vis ataugdavau
jei netyčia kas mane
taip nudobti žaliai
norėdavo
kalbėdavau užkalbėdavau
ar kūno negražumas
lemia sielos vaikščiojimą
ir į vandenį pabėgau
pelekai ant kūno
godžiai prilipo
žuvele pavirtau netyčia
atsigert prie vandens
slapčia atėjus
netiesa kad žuvis nebyli
oi kaip rėkiau
kai žvejys mano galvą
į liepto galą daužė
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2010-09-04 21:40:48
labai nuostabus darbas, labai
Vartotojas (-a): MyBrightestDiamond
Sukurta: 2010-09-04 03:38:06
man labai patiko apie kūnišką žavesį ir sielos vaikštumą.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-01 05:41:49
puikus darbas. Mintis pabaigoje privertė susimąstyti. Gal kalbu tik stereotipiškai, atleiskit, noriu pasakyti daugiiau.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-08-31 18:44:06
Net supurtė mintis, kad aš... mėgstu žvejot. Rekomenduoju ir kitiems žvejams.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-08-31 13:38:15
ir aš rekomenduoju.
po to
kai mane sudegino
žodžiais...į vandenį pabėgau
pelekai ant kūno
godžiai prilipo...ar kūno negražumas
lemia sielos vaikščiojimą?
netiesa kad žuvis nebyli...
Tiesiai pasąmonėn, skaudžiai ir tikrai... Tikrovė ir ne tik vidiniuose išgyvenimuose. O aprengta kaip. Šaunu.
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-08-25 17:50:01
Man labai patiko tas driežiukas:) o pats kūrinys liūdnas, bet su viltimi (jeigu neskaityti paskutinio posmo, nes jis skaudus, žiaurokas)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-08-25 08:59:18
...suvirpino ...labai...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-08-25 08:29:31
Labai jautriom įžvalgom tokie persikūnijimai ir toks kalbėjimas iškart pagauna, įsuka, gramzdūs užkalbėjimai. Įstrigo šios eilutės -
...kalbėdavau užkalbėdavau
ar kūno negražumas
lemia sielos vaikščiojimą...
O pabaiga sukrečianti, tiek realiai, tiek metaforiškai... Stipriai.
Rekomenduoju.
Vartotojas (-a): sinonis
Sukurta: 2010-08-24 23:39:12
patiko:) bet pabaiga... jei tai apie žuvį - netikroviška, o jei apie žmogų - per žiauru... , bet daugumą žavi...
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-08-24 23:23:43
ar kūno negražumas
lemia sielos vaikščiojimą --> šios eilutės man dieviškos. ir pati pabaiga absoliučiai.
kai kur visgi siūlyčiau atsisakyti mažybinių formų - jos sumenkina. galbūt Jums taip norėjosi, bet man neskamba.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-24 20:53:57
"...žuvele pavirtau atsigert prie vandens atėjus..." - ar tikrai šaltakraujui mažiau skauda?
Nuostabiai. Tikra, tikra.
Rekomenduoju.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2010-08-24 20:50:57
Ir ne tik paskutinės eilutės žuvies balsu rėkia...
Patinka Autorės kūryboje tie užkalbėjimai, lyg vilkeliu sukasi perėjimai iš vienos eilutės į kitą.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-24 20:43:22
... smarkiai palietei, teisingai, gal net žvejai truputi susimastys > netiesa kad žuvis nebyli
oi kaip rėkiau
kai žvejys mano galvą
į liepto galą daužė
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2010-08-24 20:41:24
ge_ ras :)
Anonimas
Sukurta: 2010-08-24 20:37:34
...Viešpatie, Janina, kokia pajauta...man trūksta žodžių. Rekomenduoju ir būtinai į archyvą, sau...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-08-24 20:23:13
oi žvejys, ne tik širdį, bet ir...... viską sudaužo