po to
kai mane sudegino
žodžiais
mintim
ir tuo prakeiksmu
pradėjau žydėti
ir tuose  žieduose
krisdavau drieželiu
tokiu žaliu žaliu
vis ataugdavau
jei netyčia kas mane
taip nudobti žaliai
norėdavo
kalbėdavau užkalbėdavau
ar kūno negražumas
lemia sielos vaikščiojimą
ir į vandenį pabėgau
pelekai ant kūno
godžiai  prilipo
žuvele pavirtau netyčia
atsigert prie vandens
slapčia  atėjus

netiesa kad žuvis nebyli
oi kaip rėkiau
kai žvejys mano galvą
į liepto galą daužė