Santrauka:
Skiriu pačiam artimiausiam žmogui – savo vyrui P.M.
Dvi puselės, laimingos puselės
džiaugės viena kitos šiluma.
Koks bebuvo gyvenimo kelias –
lijo lietūs, ar siautė pūga,
drąsiai ėjo, nors akmenys krito,
rinko žiedlapius, prausės rasa...
Kurgi tu pradingai? Kas nutiko?
šaukė šaltį pajutus viena.
Juk praėjom per leisgyvį lieptą,
kur putojo srauniausia banga.
Šitaip buvo mums Dievo paliepta –
Būt kartu, nesiskirt niekada.
Iš toli graudus aidas atskriejo –
Negaliu... Jau pavargus esu.
Gal jau laikas manasis atėjo?
Eik viena mudviem skirtu keliu.
Nepalik...Tyliai lūpos šnabždėjo.
Argi plaks sužalota širdis...
Ir likimas puselių gailėjo.
O paukšte vis dar sklando viltis...
2010.08.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-08-25 13:29:11
Nuostabūs žodžiai iš mylinčios širdies...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-08-24 08:14:20
Meilė pernešta per visą gyvenimo kelią, tikra, šviesi ir didelė.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-08-23 21:12:31
...didelė ir tyra meilė... išbandyta laiko ir vėtrų...kokia ji graži...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-08-23 18:35:16
Taurios, pasiaukojančios meilės lydinys.
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-08-23 17:37:07
Liūdnas, skaudus, su vis dar virpančiais nepamirštais jausmais.... Labai patiko
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-08-23 14:48:06
visada yra viltis... :)
Anonimas
Sukurta: 2010-08-23 14:46:57
...skaudulingas...meile rašytas. O paukšte vis dar sklando viltis...