Ir tas šventasis kur lyg duoną arba akmenį
Jau rodos meta į tave, po kojomis suklupusį,
Ir klausia, argi jo neatmeni
Ar tau dar pilietybė neišrūpinta
Tarp tų, kur ėjo basomis per juodžemį
Ir liko pėdos, dulkėm neužbarstomos,
Ar dar laisva vieta, ar jos neužimi,
Kur žvaigždės žarstomos rieškučiom arba saujomis.
Nepamenu, sakau, ir veidą nusuku
Tik gaudžia ausyse, kai tyliai murma mantras
Mažytė indė sary susisukusi
Ir žydro perlamutro Eifelis. Ir tarsi Dievo veidas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-08-24 08:05:09
Labai vaizdingai, ryškiai, tiesiog puiku.
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-08-23 17:25:25
Taip vaizdinga, laisva, gražu
Vartotojas (-a): SalaDrugelis
Sukurta: 2010-08-23 16:06:40
Paryžius, Paryžius , Paryžius...
Atgaivina prisiminimus...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-08-23 13:31:35
vaizdinis eiliukas , kaip kopmiuterinėj grafikoj ....
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-08-23 11:18:46
nuostabios metaforos. puiki įžvalga :)