Ir tas šventasis kur lyg duoną arba akmenį
Jau rodos meta į tave, po kojomis suklupusį,
Ir klausia, argi jo neatmeni
Ar tau dar pilietybė neišrūpinta

Tarp tų, kur ėjo basomis per juodžemį
Ir liko pėdos, dulkėm neužbarstomos,
Ar dar laisva vieta, ar jos neužimi,
Kur žvaigždės žarstomos rieškučiom arba saujomis.

Nepamenu, sakau, ir veidą nusuku
Tik gaudžia ausyse, kai tyliai murma mantras
Mažytė indė sary susisukusi
Ir žydro perlamutro Eifelis. Ir tarsi Dievo veidas.