Santrauka:
sąnarių tamprumu ištysę veidai stirnom suklumpa.
Bruožus tapai,
pjūklo potėpiai lyti kamieną –
bėga pievos nudžiūvę nuo ašarų,
virsta dirvožemiu.
Formos grubiai
įsirėžia į sieną, geliančių vėjų primirkę –
šaukias suskirdusių lūpų šešėlių,
lig kraujo kramtytų.
Pirštai medėja,
beldžia į akinius mano regėjimų –
sąnarių tamprumu ištysę veidai
stirnom suklumpa.
Regėjime...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-04-09 11:34:56
esi ant bangos, lieji kaip iš gausybės rago :)))) Ar čia seniau rašyti??? Bet ir vienu, ir kitu atveju reikia paredaguoti prieš dedant. Negi nesutiktum???