Santrauka:
įvairūs jie...
Išartoje sodybvietėje
kažkelintą kartą
išbujoja kaimo rugiai.
O aš parėjau
(ir pareinu ne pirmą kartą),
mintimis pasibeldžiau
į seniai bevarstomas duris.
Kas sutiks?
Ar pažins kas mano
džiaugsmo žingsnius?
Gal pikta išdavystė
juos nuo durų,
kaip elgetas,
nuvarys...
...Šakotoj kryžkelėj žmogus...
Į veidą vėjas
kaip likimas.
Į veidą vėjas
kaip akmuo.
Ir žodis žodį užgesina
ir ugnį užpila vanduo...
...Į tuos namus
grįžimas mirė.
Ir nieks jam kryžiaus
neiškels...
Šakotoj kryžkelėj žmogus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-08-20 21:21:47
Pasibeldžiau mintimis ir aš...
Vartotojas (-a): liusta
Sukurta: 2010-08-20 18:25:32
Įdomus, paliečiantis... Ačiū.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-08-20 13:44:14
O man atrodo - tai vienas didelis atsidūsėjimas dėl labai skaudžios netekties.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-08-20 13:33:06
...skausmingai su ilgesio šviesa...gaila tų slenksčių sunykusių...palietė širdį...
Anonimas
Sukurta: 2010-08-20 13:04:27
toks įspūdis, kad du atskiri kūriniai, tuomet tarp jų žvaigdutės ar kokio kito ženklelio norėtųsi. antrasis - skamesnis, poetiškesnis. pirmajame "kažkelintą" keisčiau į "jau kelintą".
Anonimas
Sukurta: 2010-08-20 11:49:59
...sužavėta esu, miela Adele. Ypač: Į veidą vėjas kaip akmuo. Ir žodis žodį užgesina ir ugnį užpila vanduo...Į tuos namus grįžimas mirė. Visas kūrinys tarsi atodūsis ir atsiprašymas, kad taip ilgai...