Santrauka:
..........................
Nesustokim visai, nors kas žingsnį tūnos po suoliuką
Ir panirusios saulės žara pradingimais grūmos -
Juk žinosim abu, kad jėgų maratonui netrūko,
Tik sušlapusios pėdos primins, kokia laukia klampa.
Tik pasvirusios vakaro pušys vapės lipnią tiesą,
Bei rubuiliai lašėliai drėgmės nuo spyglių nulašnos.
Kai sustosim išvargę, apglėbęs šešėlių pavėsis
Šluostys veidus migla ir rytais maratoną žegnos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-08-17 20:38:20
och...
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-08-17 16:13:52
"Ir panirusios saulės žara pradingimais grūmos".Nuostabios eilės.Galingas maratonas.Per
gyvenimą.Be sustojimo.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-08-17 15:00:22
Vaizdžiai išsakytos mintys.Man kelia liūdesį ir verčia susimastyti.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-08-17 11:38:25
Sunkus, bet gilus ir prasmingas tas maratonas. Maloniai nuskamba:
"Šluostys veidus migla ir rytais maratoną žegnos" Rekomenduoju.