Visada yra smagioji –
lašėjimo pusė
ir aštrūs veidrodžių pirštai.
Gal yra taip, kad vardai,
kuriuos žinai
yra slepiantys,
ir niekada nebuvo taip,
jog naktis, kurią lietei,
būtų patenkinta.
Ji daugiausiai tebuvo malonė,
dengianti savo šeimininką
arba nukirsta galva,
kurią užsidėjai ant savosios
lyg žaisdamas imperatorių.
Ir vieną kartą nutiko taip,
kad užrišo tavo akis,
ir jos tapo dviem didelėm pilnatim.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-08-16 23:10:45
patiko, buvo įdomu skaityti:)
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2010-08-15 19:58:36
o man tai čia panašiau į prozą,parašytą eilėmis ir ,nors dukart skaičiau,nesupratau minties .
Vartotojas (-a): Ūdra
Sukurta: 2010-08-15 19:42:19
man patiko, tik pabaiga galėjo būti stipresnė.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-08-15 18:12:22
kaip norėjosi dar ko nors tokio.... sprogimo ... pabaigai,
o dinamito yra
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-08-15 15:50:22
Įdomiai. Savitai.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-15 15:40:30
Sklandžiai.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-15 15:27:03
Pradžia nuteikė tolimesniam skaitymui (visada yra smagioji lašėjimo pusė). nesupratau, kas tie aštrūs veidrodžių pirštai. dar nesuprantu, ką tie vardai turėtų slėpti. segmentas nuo trečios iki šeštos eilutės nelabai man prie širdies. toliau vėl gerai.
tiesa, dar ir tos pilnatys neaiškios.