Visada yra smagioji –
lašėjimo pusė
ir aštrūs veidrodžių pirštai.
Gal yra taip, kad vardai,
kuriuos žinai
yra slepiantys,
ir niekada nebuvo taip,
jog naktis, kurią lietei,
būtų patenkinta.
Ji daugiausiai tebuvo malonė,
dengianti savo šeimininką
arba nukirsta galva,
kurią užsidėjai ant savosios
lyg žaisdamas imperatorių.
Ir vieną kartą nutiko taip,
kad užrišo tavo akis,
ir jos tapo dviem didelėm pilnatim.